Vilniaus universiteto Tarybos

Vilniaus universiteto fakultetų Tarybos, kuriose matematikai
1948–1990 metais gynė disertacijas moksliniams laipsniams įgyti

Henrikas Jasiūnas, Vita Verikaitė


1944 m. vasarą pasitraukus vokiečiams pradėjo atsigauti 1943 m. uždarytas Vilniaus universitetas. Universitetas turėjo laikytis TSRS universitetų struktūros reikalavimų. Todėl VDU Matematikos–gamtos fakultetas, 1940 m. persikėlęs Vilnių, buvo reorganizuotas į tris fakultetus: Fizikos–matematikos, Gamtos mokslų ir Chemijos. Šių fakultetų tarybos buvo neskaitlingos, todėl buvo sudaryta Jungtinė Fizikos-matematikos, Gamtos mokslų ir Chemijos fakultetų taryba. Šitoje taryboje buvo leista ginti disertacijas moksliniams laipsniams įgyti.
Pirmosios tarybos sudėtis buvo tokia:

  1. doc. V. Chomskis (pirmininkas)
  2. doc. H. Horodničius (sekretorius)
  3. prof. Z. Žemaitis
  4. prof. dr. P. Slavėnas
  5. prof. P. Brazdžiūnas
  6. doc. A. Jucys
  7. doc. P. Katilius
  8. prof. dr. J. Matulis
  9. doc. E. Griškun
  10. doc. K. Daukšas
  11. prof. dr. K. Beliukas
  12. m. kand. V. Kaikaris
  13. prof. dr. J. Dagys
  14. prof. dr. T. Ivanauskas
  15. prof. S. Jankauskas
  16. prof. dr. M. Kaveckis
  17. prof. P. Snarskis
  18. prof. K. Šleževičius
  19. doc. M. Valiulis
  20. prof. dr. J. Dalinkevičius
  21. prof. A. Minkevičius
  22. partinės organizacijos atstovas.

Šitoje taryboje 1948 m. pirmąją fizikos-matematikos mokslų kandidatinę disertaciją gynė fizikas Alfonsas Misiūnas, o 1949 m. – mechanikas Borisas Voronkovas.
1950 m. pirmąją matematinę disertaciją gynė matematikas Vytautas Paulauskas. Jo disertacijos tema: „Liamė funkcijų integralinių lygčių sprendimas eilutėmis“. Disertantui oponavo prof. Z. Žemaitis, doc. P. Katilius ir doc. V. Mockus.
1950 m. fizikos–matematikos kandidatinę disertaciją „Trijų kūnų žvaigždinis uždavinys“ gynė B.I. Kaminskij. Jo oponentais buvo prof. P. Slavėnas, prof. Z. Žemaitis ir doc. B. Voronkovas.
Šiek tiek pakitusioje taryboje 1953 m. kandidatinę disertaciją „Apie analizinių funkcijų maksimalius modulius“ gynė matematikas Šlioma Strelicas. Jam oponavo f.-m. m. k. A. Naftalevičius, prof. dr. P. Slavėnas ir doc. J. Matulionis.
1956 m. atsiskyrus gamtininkams, buvo sudaryta Jungtinė Fizikos-matematikos ir Chemijos fakultetų taryba moksliniams laipsniams teikti.
1956 m. balandžio 5 d. protokole Nr. 1 pateikta tokia Tarybos sudėtis:

  1. doc. H. Horodničius (pirmininkas)
  2. doc. P. Katilius (sekretorius)
  3. prof. P. Brazdžiūnas
  4. prof. K. Daukšas
  5. doc. E. Griškun
  6. doc. L. Jasinskas
  7. prof. dr. A. Jucys
  8. doc. J. Kudaba
  9. prof. dr. J. Matulis
  10. doc. N. Ragotienė
  11. prof. dr. P. Slavėnas
  12. doc. B. Voronkovas
  13. prof. Z. Žemaitis

Iš Tarybos pasitraukus N. Ragotienei, į ją buvo įtrauktas f.-m. m. kandidatas J. Kubilius ir ch. m. kandidatai R. Pajeda ir P. Buckus.

1958 m. Jungtinė Fizikos–matematikos ir Chemijos fakultetų moksliniams laipsniams teikti Taryba buvo reorganizuota. Ją sudarė:

  1. prof. P. Slavėnas (pirmininkas)
  2. ch. m. k. L. Jasinskas (pirmininko pavaduotojas)
  3. f.-m.m.k. V. Kybartas (sekretorius)
  4. prof. P. Brazdžiūnas
  5. prof. K. Daukšas
  6. doc. H. Horodničius
  7. prof. Z. Žemaitis
  8. doc. V. Kaikaris
  9. f.-m.m.k. J. Kubilius
  10. m. k. J. Kudaba
  11. prof. dr. J. Matulis
  12. doc. A. Misiūnas
  13. doc. B. Voronkovas
  14. akad. A. Purėnas
  15. doc. P. Katilius
  16. prof. dr. A. Jucys
  17. prof. J. Janickis
  18. prof. K. Baršauskas
  19. doc. K. Grincevičius
  20. drg. Uftiužaninov
  21. doc. P. Buckus
  22. partinės organizacijos atstovas.

1960 m. pradžioje TSRS Aukštojo ir specialaus vidurinio mokslo ministro įsakymu Jungtinė taryba buvo patvirtinta įtraukus į ją f.-m.m. kandidatus V. Statulevičių ir V. Šugurovą, ch. m. kandidatus E. Jasinskienę ir L. Simonavičių, o drg. Uftiužaninov iš Tarybos buvo išbrauktas.
Fizikos–matematikos ir Chemijos fakultetų moksliniams laipsniams teikti Taryba kadencijos pabaigoje – 1965 m.buvo tokios sudėties:

  1. prof. dr. P. Slavėnas (pirmininkas)
  2. ch.m.k. L. Simonavičius (pirmininko pavaduotojas)
  3. f.-m.m.k. V. Kybartas (sekretorius)
  4. prof. P. Brazdžiūnas
  5. doc. P. Buckus
  6. prof. K. Daukšas
  7. doc. K. Grincevičius
  8. doc. H. Horodničius
  9. prof. dr. J. Janickis
  10. prof. dr. A. Jucys
  11. doc. V. Kaikaris
  12. doc.P. Katilius
  13. prof. dr. J. Kubilius
  14. doc. J. Kudaba
  15. prof. dr. J. Matulis
  16. doc. A. Misiūnas
  17. doc. V. Šugurovas
  18. dr. J. Požela
  19. f.-m.m.k. V. Statulevičius
  20. doc. J. Viščakas
  21. doc. B. Voronkovas
  22. prof. Z. Žemaitis
  23. partinės organizacijos atstovas.

Taryboje 1956–1965 m. kandidatines disertacijas apgynė Lietuvos matematikai: A. Dreimanas, V. Kabaila, R. Uždavinys, A. Raudeliūnas, A. Tempelmanas, A.K. Bulota, B. Grigelionis, B. Riauba, P. Survila, E. Vilkas, A. Aleškevičienė, A.A. Mitalauskas, J. Vaitkevičius, P. Vaškas, L.A. Vilkauskas, A.J. Bikelis, E. Gečiauskas, Z. Juškys ir J. Urbelis.
Disertacijas, parengtas kitose TSRS respublikose gynė: M.B. Barban, J.V. Romanovskij, V.F. Pisarenko, M.A. Kraplin, A.P. Chusu, M.M. Tian, P.I. Vasiljev, B.Z. Moroz, O.M. Fomenko ir L.A. Petrosian.

1965 m. atsiskyrė chemikai, Fizikos–matematikos fakultetas buvo reorganizuotas į Fizikos fakultetą ir Matematikos–mechanikos fakultetą. Buvo sudaryta Jungtinė Fizikos ir Matematikos–mechanikos fakultetų taryba moksliniams laipsniams teikti. Pirmasis posėdis įvyko 1966 m. vasario 15 d. Tarybos sudėtis buvo tokia:

  1. prof. dr. P. Slavėnas (pirmininkas)
  2. doc. A. Raudeliūnas (pirmininko pavaduotojas)
  3. doc. H. Horodničius (sekretorius)
  4. prof. P. Brazdžiūnas
  5. doc. dr. K. Grincevičius
  6. prof. dr. A. Jucys
  7. doc. P. Katilius
  8. prof. dr. J. Kubilius
  9. doc. A. Naftalevičius
  10. dr. J. Požela
  11. prof. dr. J.V. Prochorovas
  12. prof. A. Puodžiukynas
  13. doc. V. Statulevičius
  14. prof. dr. B. Styra
  15. doc. V. Šugurovas
  16. doc. J. Viščakas
  17. prof. Z. Žemaitis
  18. f.-m. m. k. V. Kybartas – partinės organizacijos atstovas

Ši Taryba funkcionavo su nežymiais pakeitimais iki 1972 m. Kadencijos pabaigoje Tarybos sudėtis buvo tokia:

  1. prof. P. Katilius (pirmininkas)
  2. doc. V. Kybartas (pirmininko pavaduotojas)
  3. doc. A. Raudeliūnas (pirmininko pavaduotojas)
  4. doc. H. Horodničius (sekretorius)
  5. prof. dr. A. Bandzaitis
  6. prof. P. Brazdžiūnas
  7. prof. dr. V. Bliznikas
  8. prof. dr. A. Bolotinas
  9. prof. dr. J. Viščakas
  10. prof. dr. B. Grigelionis
  11. prof. dr. K. Grincevičius
  12. prof. dr. J. Kubilius
  13. prof. dr. A. Naftalevičius
  14. prof. dr. J. Požela
  15. prof. dr. P. Slavėnas
  16. prof. dr. V. Statulevičius
  17. prof. dr. B. Styra
  18. prof. dr. Š. Strelicas
  19. prof. dr. V. Šugurovas
  20. prof. dr. A. Jucys
  21. partinės organizacijos atstovas
  22. profsąjungos organizacijos atstovas.

1966–1972 m. m. Taryboje fizikos–matematikos daktaro disertacijas apgynė: V. Statulevičius, B. Grigelionis ir V. Bliznikas.
Kandidato disertacijas apgynė: D. Petruškevičiūtė, N. Kalinauskaitė, A. Miškelevičius, P. Rumšas, G. Aleškevičius, V. Liutikas, A. Jonušauskas, J. Mačys, A. Nagelė, V. Bistrickas, I. Jačiauskas, A. Krikščiūnaitė, J. Kisielius, J. Šinkūnas, V. Tėvelis, R. Vosylius, Vyg. Paulauskas, A. Bakštys, J. Sapagovas, V. Merkys, L. Saulis, E. Dagienė, Z. Lupeikis, A. Šeputis, V. Pipiras, V. Padervinskas, A.J. Morkeliūnas, D. Surgailis, D. Sūdžiūtė, R.D. Cibulskytė, R.A. Sliesoraitienė, L. Navickaitė, E. Misevičius, L. Stiklakytė, B.V. Chmelevskis, I. Bliznikienė, A. Gylys, R. Bentkus, B. Kaminskienė ir E. Neniškytė.
Disertantai iš kitų TSRS respublikų: I. Kalnin, J. Kučkarov, S.M. Sadikova, A.A. Korbut, V.P. Popov, V.A. Petrov, N.S. Nasekovskaja, L.P. Usolcev, R.P. Chackevič, A.M. Žabik, V.S. Lisniak, A.N. Liapunov, E.A. Arutiunian, V.G. Abdrachmanov, L.J. Trušina ir N.M. Timofejev.

1972 m. buvo sudaryta Matematikos-mechanikos fakulteto Taryba moksliniams laipsniams teikti. Pirmasis Tarybos posėdis įvyko 1972 m. birželio 6 d. Tarybos sudėtis buvo tokia:

  1. prof. P. Katilius (pirmininkas)
  2. doc. A. Raudeliūnas (pirmininko pavaduotojas)
  3. doc. P. Golokvosčius (sekretorius)
  4. prof. dr. A. Bandzaitis
  5. prof. dr. V. Bliznikas
  6. prof. dr. B. Grigelionis
  7. prof. dr. K. Grincevičius
  8. prof. dr. J. Kubilius
  9. doc. A. Matuzevičius
  10. prof. techn. dr. J. Mockus
  11. prof. dr. A. Naftalevičius
  12. prof. dr. V. Statulevičius
  13. prof. dr. Š. Strelicas
  14. techn. dr. L. Telksnys
  15. doc. A. Miškelevičius (partinės organizacijos atstovas).
  16. doc. F. Mišeikis (profsąjungos org. atstovas)

A. Naftalevičiui ir Š. Strelicui išvykus į užsienį, iki Tarybos kadencijos pabaigos buvo 14 narių.
Taryboje daktaro disertacijas apgynė A.J. Bikelis, E. Vilkas ir A. Tempelmanas.
Kandidatines disertacijas apgynė: S. Vakrinienė, R. Merkytė, G. Misevičius, S. Čirba, S. Grigelionis, I. Medvedevaitė, J. Banys, S.N. Kligienė, R. Lapinskas, F. Mišeikis, Z. Navickas, A. Karoblis, S. Skėrus, E. Manstavičius, P. Vaitkus, V. Mackevičius, J. Degutis, R.J. Kudžma, A.O. Pekarskienė, Č. Šimelis, V. Čiočys, A. Apynis, E. Senkienė, A.P. Matuliauskas, A. Katkauskaitė, H. Pragarauskas, S. Steišūnas, H. Jasiūnas, A. Žemaitis, M. Maknys ir S. Žiaukienė.
Iš kitų TSRS respublikų kandidatines disertacijas apgynė: G.L. Svešnikova, V.M. Ovčinikov, S.S. Chodžabagian, K.I. Satybaldina, B.P. Komrakov, G.S. Polšča, V.A. Truppov ir T.P. Funtikova.

Specializuotoji taryba D 061.01.06. 1976 m. TSRS Aukštojo ir specialiojo vidurinio mokslo ministerija patvirtino Vilniaus universiteto Specializuotą Tarybą. Tarybos specializacija – tikimybių teorija ir matematinė statistika – 01.01.05. Pirmasis Tarybos posėdis įvyko 1976 m. lapkričio 4 d., o disertacijas pradėta ginti 1976 m. gruodžio 21 d.

I-oji Tarybos sudėtis:

  1. prof. dr. J. Kubilius (pirmininkas)
  2. prof. dr. A.J. Bikelis (pirmininko pavaduotojas)
  3. doc. V. Paulauskas (partinės organizacijos atstovas)
  4. doc. J. Kruopis (profsąjungos organizacijos atstovas)
  5. doc. F. Mišeikis (tarybos sekretorius)
  6. prof. dr. B. Grigelionis
  7. prof. dr. M.P. Jeršovas
  8. prof. dr. V.M. Zolotariovas
  9. prof. dr. V. Statulevičius
  10. prof. dr. E. Vilkas
  11. prof. techn. dr. L. Telksnys.

1979 m. doc. F. Mišeikį pakeitė doc. P. Vaitkus, o M.P. Jeršovą – prof. dr. N.V. Krylovas. 1982 m. iš Tarybos L. Telksniui pasitraukus, jo poziciją užėmė prof. dr. Vyg. Paulauskas, o partinės organizacijos atstovu tapo doc. G. Misevičius.
Tarybos sudėtis kadencijos metu kito.

Kadencijos pabaigoje 1990 m. gruodžio 31 d. Tarybos sudėtis buvo tokia:

  1. prof. dr. J. Kubilius (pirmininkas)
  2. prof. dr. V. Paulauskas (pirmininko pavaduotojas)
  3. doc. G. Misevičius (partinės organizacijos atstovas)
  4. doc. J. Kruopis (profsąjungos organizacijos atstovas)
  5. doc. P. Vaitkus (sekretorius)
  6. prof. dr. R. Bentkus
  7. prof. dr. A.J. Bikelis
  8. prof. dr. B. Grigelionis
  9. prof. dr. V.M. Zolotariovas
  10. prof. dr. V.F. Kolčinas
  11. prof. dr. N.V. Krylovas
  12. prof. dr. V. Mackevičius
  13. vyr. m. bendr. dr. R. Mikulevičius
  14. vyr. m. bendr. dr. H. Pragarauskas
  15. prof. dr. V. Statulevičius
  16. vyr. m. bendr. dr. D. Surgailis.

Taryboje apgynė fizikos–matematikos daktaro disertacijas: Vyg. Paulauskas, D. Surgailis, H. Pragarauskas, R. Bentkus, V.K. Bentkus, R. Mikulevičius, L. Saulis, V. Mackevičius ir A. Laurinčikas.
Iš kitų TSRS respublikų: I.N. Volodin, S.E. Kuznecov, B.L. Rozovskij, J.M. Suchov, G.M. Feldman, P.M. Blecher, B.J. Levit, J.N. Blagoveščenskij, M.Š. Goldštein, I.V. Jevstignejev, V.V. Rykov, J.P. Lumelskij, B.S. Nachapetian,, A.D. Benediktov ir O.A. Glonti.
Fizikos–matematikos kandidato disertacijas apgynė: A. Baltrūnas, R. Banys, R. Morkvėnas, A. Grincevičius, E. Stankus, L. Griniuvienė, R. Rudzkis, R. Skrabutėnas, P. Gudynas, R. Mikulevičius, R. Januškevičius, V. Naudžiūnienė, V. Bagdonavičius, R.P. Gylys, E. Tinfavičius, J. Dubinskaitė, J.K. Sunklodas, V. Bernotas, O. Januškevičienė, Z. Kryžius, A.E. Plikusas, K. Kubilius, G. Stepanauskas, R. Račkauskas, D. Krapavickaitė, E. Žalys, V. Gaigalaitė, V. Bikelienė, Š. Jakševičius, A. Kazbaras, P. Rupšys, V. Sakalauskas, R. Eidukevičius, K. Dučinskas, A. Mačiulis, J. Milaševičius, A. Baltėnas, J. Jaura, B.A. Kryžienė, G. Melničenko, L. Giraitis, A. Basalykas, V. Svetulevičienė, R. Norvaiša, A. Savičevas, V. Stakėnas, V. Kazakevičius, J. Augutis, N. Kosareva, G. Bakštys, S. Čepulėnas, A. Žalys, A. Astrauskas, V.V. Statulevičius, V. Čekanavičius, R. Maliukevičius, D. Jakimavičius, D. Juknevičienė, K. Liubinskas, E. Garonas, J.A. Aksomaitis, J. Šiaulys, I. Orlovas, A. Šulmanas, R. Zitikis, V. Grabauskas, G. Bareikis, R. Leipus ir M. Bloznelis.

Iš kitų TSRS respublikų: N.M. Zujev, B.S. Nachapetian, M.N. Nikolajev, E.B. Roos, N.V. Elbakidzė, B.N. Ginzburg, E.A. Fainberg, T. Kollo, V.N. Kobzev, N.V. Grigorevskij, I.S. Šiganov, V.M. Gercik, J.V. Malinkovskij, Ch.Ch. Usmanov, M.A. Šašiašvili, G.S. Sukiasian, R.A. Čeišvili, G.I. Mirzašvili, M.T. Saksonov, A.M. Parring, N.I. Garbunov, S.T. Mkrtčian, L.J. Vostrikova, M.G. Manija, D.I. Tveritinov, A.N. Dudin, N.V. Lazakovič, F.G. Gabbasov, I.V. Pavlov, S.V. Simuškin, S.A. Elošvili, R.N. Čitčian, K.K. Ibragim, A. Aissani, A.J. Kreinin, S.A. Melnik, L.N. Puškin, E.I. Trofimov, J.S. Chochlov, J.V. Melenec, L.G. Džamburija, T. El-Būti, V.A. Morozov, V. Neimanis (mokslinis vadovas iš Lietuvos), A.A. Novikov, L.Š. Vorobjov, Z.A. Ergemlidzė, G.V. Sragovič, I.K. Traat, V.I. Maliugin, E.G. Parsadanišvili, M.L. Klepcina, I.L. Legostajeva, P.M. Lappo, N.V. Neustrojev, E.V. Kulinskaja, D.V. Sinkevič, J.K. Ustinov, I.I. Chomičkov, K.A. Piarna, R.N. Tevzadzė, E.A. Kovaliov, K.V. Gasparian, M.V. Talachadzė, L.L. Branickaja, M.M. Rozov, N.V. Luneva, R.N. Šamsijev, S.V. Archipov, N.N. Demeš, V.V. Pardžanadzė, J.J. Faktorovič, V.P. Kurienok, A.G. Medvedev, E.. Chalaf, G.A. Šaršunova Chodareva ir A.J. Volodin.
Šioje Taryboje fizikos–matematikos kandidato disertacijas taip pat apgynė Z. Antoševskij iš Lenkijos, o A. Kovač ir D. Pap iš Vengrijos. Jų moksliniai vadovai buvo Lietuvos matematikai.
Kitose TSRS respublikose rengtos disertacijos ir gintos Vilniaus universiteto tarybose pasiskirstę pagal miestus taip: Maskva – 25, Minskas – 21, Tbilisi – 14, Leningradas – 9, Kazanė – 9, Jerevanas – 8, Tartu – 4, Taškentas – 3, Rostovas prie Dono – 3, Vladimiras – 3, Kaliningradas – 3, Charkovas 2, Kalininas – 2; Kišiniovas, Ryga, Smolenskas, Kijevas, Irkutskas, Talinas, Dušanbė, Doneckas, Tomskas, Gomelis ir Permė – po 1.